receptai ir ne tik
Nors nesu be proto didelė “Oreo” sausainių gerbėja, bet vis dėl to tai yra klasika (tiesa, amerikietiška), todėl negalėjau neišbandyti. Kažkada jau bandžiau, bet kremo konsistencija buvo ne ta. Šį kartą viskas daug geriau ir daug paprasčiau. Nors iš pradžių į kremą (nes jis iš sviesto) žiūrėjau įtartinai.
Continue reading “Naminiai “Oreo” sausainiai”
Nežinau, kaip jūs, bet aš puikiai pamenu, kaip vaikystėje bėgdavome iš kiemo iki artimiausio “kiosko”, kur pirkdavome tokius kvadratinius karamelinius kukurūzus. Tiesa, juose karamelės buvo mažoka, todėl daug skaniau būdavo juos gaminti namuose. Karamelės ir kukurūzų kvapas iki šiol išliko atmintyje. Todėl šį kartą jokio stebuklo, o tik paprastas, vos trijų ingredientų, skanėstas.
Continue reading “Karameliniai kukurūzai”
Kadangi neseniai gavau kibirėlį mėlynių, reikėjo greitai galvoti, ką su jomis nuveikti. Geriausia išeitis – pyragas. O kas gal geriau derėti su mėlynėmis, jei ne varškė?
Continue reading “Tarta su varškės kremu ir mėlynėmis”
Tai vienas greičiausių ir vasariškiausių desertų, kuriam nereikia nieko kepti, plakti, malti… Tiesa, reikia laukti, bet, patikėkite, jis to vertas.
Continue reading “Panna cotta”
Kas jums yra maistas? Aš labai nemėgstu valgyti, kai reikia tiesiog panaikinti alkio jausmą. Per pietų pertrauką svajoju apie stebuklingą piliulę, kurią nurijus gautum tą kalorijų normą ir būtum sotus. Ir laiko susitaupytų. Bet yra akimirkų, kai maistas tampa padėka, pagarba, dėmesiu kitam ir tuomet laikas „prie puodų“ nėra paleistas vėjais, o tuščios lėkštės – ne katorga, dėl kurios reikės atsisakyti mėgstamo serialo. Tortas yra vienas iš tų (nepaisant to, kad nesveikas) dalykų, kuris laiko dažniausiai pareikalauja daugiau (purvinų indų po jo gaminimo irgi būna daugiau), bet juk viskas ne dėl skrandžio…
Kas gali būti geriau nei karamelė ir riešutai? Jei esate smaližius, įtariu, kad niekas – nebent dar vienas gabalėlis šio torto. Kurį laiką svarsčiau ar imtis jo – juk net 5 skirtingi sluoksniai! Bet neapsigaukite – aprašymas ilgas, o laiko užtruko ne tiek jau ir daug. Paslaptis ta – kad viskas paprastas: sumetei, sumetei ir štai jums prašom: tortas, kuris yra gardesnis nei iš vietinės kepyklėlės.
Jei jums patinka „tinginys“, lažinuosi, kad patinka ir karamelinė jo versiją. Šie „skruzdėlynai“ dar geresni, nes padaryti ne su pirktiniais sausainiais, o su namie gamintais trupiniais. Tad jei turite valandėlę laiko, raitokitės rankoves.
Šitą (ar panašų) tortą norėjau jau labai seniai išbandyti, bet vis nedrįsdavau. Tai, kas mane sulaikydavo, kad jį reikia šaldyti šaldymo kameroje, o tai man atrodė, tarsi gaminčiau ledus (kas ir nėra blogai). Vis dėl to, kadangi pamažu seko mano receptų, kuriuos noriu padaryti, atsargos, atėjo eilė ir šiam. Nenusivyliau. Jis neriebus, bet sotus, o kremą galima valgyti tiesiog dar gaminimo eigoje, nes žiauriai skanus.
Pavasario pradžiai šis tortas – kaip tik tas, kuris papuoš bet kurį stalą. Ir nesvarbu, kad braškės dar žalsvos, o ir skonis jų toli gražu ne toks, koks kvapas. Bet jį išvydus neįmanoma atsispirti. Ir nereikia. Juk kada dar, jei ne dabar.
Nors praleistas laikas virtuvėje man niekada neatrodo lyg būtų sunkus darbas, kartais „Tinginys“ yra tas desertas, kurio norisi labiausiai, bet visai ne dėl to, jog tingisi. Šis „Tinginys“ yra pats greičiausias ir man labiausiai patikęs (na neįskaitant gal karamelinio). Jis nėra toks riebus ir toks „sunkus“ kaip įprastas, be to, reikia vos trijų ingredientų.
