Paprasčiausias ponas Batonas

Niekada nemaniau, kad pačiai išsikepti batoną yra greičiau nei nubėgti į parduotuvę jo nusipirkti (čia tuo atveju, jei jūsų parduotuvė yra bent 10 min kelio nuo namų, ir jei batono jums nereikia ŠIĄ akimirką). O viskas buvo taip – vakare atidariau duoninę ir supratau, kad arba reikia eiti į parduotuvę, arba ryt iš ryto omletą valgysiu be duonos. Ėjimas į parduotuvę visai neviliojo (tuo labiau, kad ką tik buvau iš jos grįžusi), tad prisiminiau, kad turiu vieną paprasto batono receptą. Tai buvo, bene, greičiausiai padaromas kepinys, iš visų kokius kepiau. Net kombaino nenaudojau. Greitai, tyliai, šviežiai ir skaniai. Toks tas buvo mano ponas (ne Benjaminas) Batonas.

Trapūs Vienos sausainiai

Žadėjau įkelti receptą, kur gi būtų galima panaudoti nuo kitų kepinių likusius baltymus. Žinoma, visada galima kepti morengus ar pavlovą, bet galima ir šiuos sviestinius sausainius. Tiesa, jiems reikia tik vieno baltymo, bet vis šis tas. O sausainiai nuostabūs. Jie tirpsta. Tirpsta tiek burnoje, tiek nuo stalo. Tai jei turite vieną kitą baltymą, pabandykite.

Galetė su kremu, persikais ir avietėmis

Tai vienas iš tų receptų, kuriuos koregavau pagal tai, ką turėjau. Nes originaliame variante buvo „Galete su kremu ir tamsiomis uogomis“. Aš tamsių uogų neturėjau, o ir turguje neradau. Gal jau baigėsi gervuogių sezonas, o aš jo taip ir nepastebėjau… Bet užtat parduotuvėse prasidėjo prastų persikų sezonas. Kadangi tokių turėjau ne vieną, juos ir sunaudojau. Persikai prisikėlė antram gyvenimui ir puikiai sužaidė su apelsininiu kremu ir avietėmis.

Tiesiog mėsainiai

Tęsiu amerikietišku stiliumi. Tai pirmieji mėsainiai, kuriuos dariau nuo pradžių iki pabaigos, t.y., nuo bandelių iki padažo, viską kruopščiai ir pagal receptą (tik kiekius šiek tiek koregavau). Žinoma, laiko šiek tiek atėmė, bet, maniau, kad terlionės bus daugiau. Viskas pavyko puikiai, todėl tikiu, kad, užėjus nesveiko maisto manijai, rinksiuosi šį sveikesnį variantą.

Universalios mielinės bandelės

Tai vienas iš nedaugelio receptų, kurį gaminu iš viso nurodyto kiekio, nes niekada minkštų bandelių nebūna per daug. Būtent – minkštų. O šitosios minkštos išlieka net ir kokias 5 dienas. Visa paslaptis japoniška „tangzhong“ tešla. Pavadinimas įmantrus, bet darbo tikrai nedaug. Užtruksite vos kokių 10 min (jei minkymą patikėsite virtuvės kombainui). O bandelėmis mėgausitės ilgai. Iš šios tešlos galite kepti tiek bandeles su įdarais (tiek saldžiais, tiek ne), tiek be nieko – tiesiog kaip sumuštinių pagrindą. Kažkada aš kepiau net ir visą „ale“ duoną, irgi buvo gerai. Labai universali ir lengvai pritaikoma tešla. Visa kita – jūsų fantazijos reikalas.

Tradiciniai sausainiai su šokolado gabalėliais

Amerikietiška klasika. Sausainius su šokolado lašeliais kepiau pagal įvairius receptus. Vieni būdavo tokie ploni ir dideli, kiti – storesni ir mažesni, bet iš esmės visi skanūs. Apie juos daug kalbėti net ir nereikia. Tiesiog imi ir kepi, o tada įsipili kavos ir mėgaujiesi tobulu penktadienio vakaru (su tokiais sausainiais net ir pirmadienio vakaras taps tobulas).

Varške ir lašiša įdarytos bulvės

Tai vienas iš tų patiekalų, kuris iš esmės nereikalauja griežto recepto. Tiesa, prisipažinsiu, kad kai virtuvėje buvau ne „pusžalė“ (kaip dabar), o dar visai „žalia“, labai nemėgau tokių receptų, kurie ingredientų kiekius nurodydavo tokiais epitetais kaip „iš akies“, „žiupsnelis“, „pagal skonį“… Kas, po galais, yra tas „žiupsnelis“? Kartą net ėmiau „googlinti“, kiek gi gramų druskos yra „žiupsnelis“. Tiesa, nieko neradau. Taigi pabandysiu viską aprašyti kuo tiksliau, bet jūsų valia improvizuoti pagal savo skonį.