receptai ir ne tik
Tai dar vienas sveikas, becukris receptas, kuris padaromas pakankamai greitai (jei geras kombainas, užtruksite 10 min), jo nereikia kepti, šaldyti, plakti, o ir valgyti galima be sąžinės graužimo.
Continue reading “Riešutų sviesto ir avižinių dribsnių rutuliukai”
Dar vienas saldėsis ieškantiems alternatyvų. Be cukraus, greitas ir paprastas. Nereikalaujantis nieko išskyrus smulkintuvo. Gali būti netgi puiki kalėdinė dovana.
Suprantu, kad Prancūzijai skelbiant kruasanų krizę dėl pakilusios sviesto kainos, yra pakankamai įžūlu juos gaminti, bet ir taip jau ilgai laukiau, kol galų gale namuose temperatūra nukris iki tokios, kurioje gaminti šiuos ragelius bus patogu. Ir pagaliau sulaukiau. Būsiu dar įžūlesnė ir pasakysiu, kad naminiai kruasanai man yra patys skaniausi, net ir kitą dieną jie dar būna net labai valgomi, taigi jei turite laisvą valandėlę, imkitės darbo.
Apie datulių pyragą galima rašyti tik gerai arba nieko. Aš nedariau jam jokio kremo, jokio lipnaus glaisto (dėl to, matyt, Anglijoje likčiau nesuprasta), jokios grietinėlės ar ledų kaušelio. Man jis skanus ir toks – pakankamai drėgnas, ne per daug saldus ir minkštas. Toks, koks ir turi būti pyragas.
Kaip jau minėjau, nesu nei veganė, nei vegetarė, valgau absoliučiai viską, bet tai nereiškia, kad virtuvėje negaliu eksperimentuoti. Šį kartą mano pirmasis pyragas be kiaušinių, be miltų, be cukraus. Klausimas – iš ko jis? Ne, ne iš kirvio. Iš bananų, riešutų sviesto ir avižinių dribsnių. Pabandom?
Prisipažinsiu, pavadinimas tikrai įmantrus – daug įmantresnis už patį patiekalą. Iš esmės tai kažkas panašaus į perlenktą picą. Tik kitokios formos. Suprantama, kad į vidų galima dėti bet ką – jei nevalgote mėsos, dėkite daržoves, jei nevalgote daržovių, dėkite mėsą. Pagrindinis dalykas, kurio nereikėtų keisti – padažas ir sūris. Man iš tiesų patinka neįpareigojantys patiekalai.
Tai, kas japoniška, visada būna itin subtilu ir delikatu. Toks ir šitas pyragas. Labai lengvas, labai grynas ir švelnus. Kai valgai, net nesupranti ar čia biskvitas, ar sūrio pyragas. Gaminimas irgi nėra labai sudėtingas, nors prisiskaičiau, kad dažniausiai jis iš pirmo karto nepavyksta. Aš savo bandymą vertinčiau kaip pavykusį – tiek skoniu, tiek tekstūra, tiek išvaizda.
Nesu labai sveiko maisto propaguotoja, bet nesu ir priešingoje barikadų pusėje. Šiaip ar taip ilgai užtruko, kol ryžausi pagaminti ką nors su lęšiais. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad pirmas kartas tikrai nebus paskutinis. Man labai patiko – viskas paprasta, greita ir skanu.
Tai vienas paprasčiausių būdų, kur sunaudoti nuo kitų kepinių likusius baltymus. O ir šiaip morengai gana universalūs – juos gali tiesiog skanauti prie kavos, gali jais puošti tortą, o gali daryti desertą su grietinėle ar kokiu kitu kremu. Tiesa, į sriubą neįdėsi, bet ne apie sriubą aš čia.
Kadangi nuo moliūgų vyniotinio buvo likę moliūgo tyrės, nutariau ją sunaudoti ne sriubai, o keksiukams. Sriuba bus kitą kartą. Šį kartą derinuosi prie spalvų už lango ir pristatau jų didenybes moliūgų keksiukus su karamelinio kremo kepuraitėmis.
Virtuvė žaliems 